peludė

pelùdė sf. (2) 1. SD253, R334, K, Rt, Dov, Šv, Slnt, Sd, Mžk, Krš, Rd, Kp, Pn, Pkr vieta klojime arba šalia klojimo pelams pilti: Į pelùdę pelus pila J. Nemesk maišų in peludę: užpilsi pelais ir pats nerasi Žž. Grūdus suneškit svirnan, o pelus supilkit pelùdėn Jz. Reikia pelùdės stogas taisyt, ba an pelų varva Ūd. Neužkrauk rugiais pelùdės Kvr. Stumk pelus į pelùdę Dkš. Pakračias sustumk prie pelų į pelùdę Jrb. Eik parnešk iš pelùdės pelų kiaulėms Žr. Jau pelùdė tuštė[ja], o pavasaris toli Jdr. Šįmet žolėtas vasarojus, netilps pelai nė į pelùdę Plt. Pažastėse tos duobos buvo peludės, kur pelus pylė S.Dauk. Pelùdė[je] gimiau, šalinė[je] augau, už vėjo nutekėjau JD838. ^ Pridulkėję kaip pelùdėj Švn. Duona bėga par kluoną, o pelùdė genas (sakoma, kai nebėra nei duonos, nei pelų) Užv. Gavai bobą kap peludę (stambią, apkūnią) Vv. Kluone gimęs, pelùdė[je] krikštytas (sakoma apie negudrų, neišprususį žmogų) Mrj. ║ Trk, Alvt prk. apie stambią, apkūnią moterį ar merginą: Žmogus lumšas, boba pelùdė Škn. Tokia boba pilvota, didelė – pelùdė Škn. 2. iš grūdų ir pelų mišinio iškepta duona: Jie (darbininkai) gaudavo tik peludės valgyti ir gulėdavo tvartuose SI76. Bado metais ir pelùdę valgei, o dabar tokia duona negardi Vdšk.

◊ pelùdžių dieglỹs Mrj prasivardžiavimas: Pelùdžių dieglỹ, ne tau pakelt tą maišgalį! Alk.